Naujosios Akmenės miesto seniūnija

Naujoji Akmenė – 1652 m. miesto vietoje minimas Akmenės dvarui priklausęs Karpėnų kaimas. 1952 m. Karpėnų kaimas pavadintas Naująja Akmene. 1962 m. – rajono centras.

Skaityti plačiau

Naujosios Akmenės kaimiškoji seniūnija

Kivyliai, Klykoliai, Vegeriai, Alsiai, Menčiai, Luokava.

Skaityti plačiau

Ventos seniūnija

Venta – 1935 m. įkurta kalkių degykla AB „Kalkės“. 1978 m. tapo miesto tipo gyvenviete (iki tol tai buvo didžiausias Lietuvoje kaimas), 1995 m. suteiktas miesto vardas.

Skaityti plačiau

Akmenės seniūnija

Akmenės dvaras, priklausęs Kęsgailoms, paminėtas 1511 m.

Skaityti plačiau

Papilės seniūnija

Papilė minima jau 1253 m. kalavijuočių ordino kronikose. Kairiajame Ventos krante dunkso senasis Papilės piliakalnis. 

Skaityti plačiau

Kruopių seniūnija

Kruopiai – rašytiniuose šaltiniuose Kruopių kaimas pradedamas minėti XVI a. viduryje.
Gyvenvietė susiformavo prie buvusio Kruopių dvaro.

Skaityti plačiau

Akmenės rajonas

Alsių kaimas (netoli Klykolių) – tai seniausias rašytinis šaltinis apie Akmenės kraštą

Klykoliai –1757 m. karalius Augustas II suteikė teisę statyti Klykolių miestelį.

Kivyliai – XVIII a. būta Kivylių seniūnijos. Netoli yra Alkos arba Aukos kalnas ir mitologinis akmuo.

Vegeriai rašytinuose šaltiniuose 1745 metais minimi kaip miestas.

Luokavos, Kerėžių piliakalnis arba Luokavos Kalnas datuojamas I tūkst.-II tūkst. pradžia.

Menčių klinčių karjeras – dar 1932 m. pradėtos kasti klintys kalkių gamybai ir cukraus pramonei.

Papilė minima jau 1253 m. kalavijuočių ordino kronikose. Kairiajame Ventos krante dunkso senasis Papilės piliakalnis.

Simono Daukanto paminklas (1930 m., aut. V.Grybas).

Simono Daukanto memorialinis namas–muziejus (atidarytas 1986 m. spalio 27 d.).

Simono Daukanto kapas.

Šiaudinės medinė Švč. Mergelės Marijos bažnyčia, pastatyta 1775 m.

Lazdynų Pelėdos memorialinis muziejus, atidarytas 1966 m. birželio 18 d. restauruotame Paragių dvaro gyvenamojo namo pastate.

Jurakalnio apžvalgos bokštas.

Pažintinio tako atkarpa – labirintai per kalvas į Ventos slėnį.

Vandens malūnas.

Dvi Juros periodo atodangos.

Šaltiškių molio karjerai.

Stogastulpis „Atkurtai Lietuvai 100", atidengtas 2017 m. Kairiškių kaimas. 

Akmenės dvaras, priklausęs Kęsgailoms, paminėtas 1511 m.

Akmenės krašto muziejus įsteigtas 2007 m. sausio 2 d.

Kamanų valstybinis rezervatas įsteigtas 1979 m. birželio 29 d.

Gamtos ir kultūros parkas įkurtas 2002 m. Akmenės miesto pušyne.

1978 m. Venta tapo miesto tipo gyvenviete (iki tol tai buvo didžiausias Lietuvoje kaimas), 1995 m. suteiktas miesto vardas.

Venta (žem. Vėnta) – miestas Akmenės rajone, tarp Viekšnių (12 km.) ir Papilės (9 km.). Seniūnijos centras. Yra Ventos Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia (pastatyta 2009 m.), biblioteka (nuo 1961 m.), paštas. Miestas įsikūręs dešiniajame Ventos krante, vingiuotame upės ruože. Šalia miesto įsikūręs ir Ventos kaimas. Ventos miestas yra Ventos regioninio parko dalis. Apylinkėse gausu klinties (kalkakmenio). 1935 m. įkurta kalkių degykla AB "Kalkės".

Ventos regioninis parkas įkurtas 1992 m., siekiant išsaugoti Ventos paslėnių kraštovaizdį, gamtinę ekosistemą ir kultūros paveldo objektus.

Ventos regioninio parko muziejuje.

Ventos regioninis parkas – tai saugoma teritorija šiaurės vakarų Lietuvoje. Parkas įsteigtas 1992 metais, jo plotas 9834 ha. Parke yra 1 rezervatas, 8 draustiniai, kurie užima 40,9 % teritorijos, saugomi 16 gamtos paveldo objektai, iš kurių 2 paskelbti gamtos paminklais. Parke aptinkama įvairių gyvūnų bei paukščių rūšių:
- 699 augalų; 
- 37 žinduolių;
- 144 paukščių;
- 12 varliagyvių ir roplių;
- 780 bestuburių;
Į Lietuvos respublikos Raudonąją knygą įrašytos 74 rūšys (augalų 34, žinduolių 6, paukščių 20, varliagyvių ir roplių 1, bestuburių 13).

Kruopiai – rašytiniuose šaltiniuose Kruopių kaimas pradedamas minėti XVI a. viduryje.
Gyvenvietė susiformavo prie buvusio Kruopių dvaro.

Laisvamanių kapinės atidarytos 1926 m. Mikalojaus Kuprevičiaus - Lietuvos gydytojo, aušrininko, publicisto, tautosakos rinkėjo, visuomenės veikėjo - kapas.

Kruopių dvaro parkas ir Dovydžių ąžuolas.

Karniškių telmologinis draustinis apima Karniškių pelkę ir pelkinius miškus tarp Karniškių ir Dulbių.

Kilti į viršų